Kotryniečių paveikslai

Pal. Motinos Reginos ikona

Autoriaus Grigaliaus Prokopiuko (Grzegorz Prokopiuk, Lenkija) komentaras:

1. Apr 5, 8-13. Ikonoje dominuoja aukso spalva, kuri primena Dievo spindesį, Jo nepasiekiamumą. Šioje dieviškos šviesos tikrovėje pavaizduota palaimintoji Regina – visa paskendusi toje ne žmogaus sukurtoje šviesoje... Reginos gyvenimas buvo sudievintas Dievo iniciatyva. Galvą juosiantis apskritimas, kaip figūra simbolizuojanti tobulumą, neturi nei pradžios, nei pabaigos, – kas būdinga tik Dievui; šiuo ženklu skelbiama tikrovė apie paties Dievo tobulumą. Regina spindi ne iš savęs, bet iš Dievo, kuriame pasinėrusi visu savo gyvenimu. Nematome šviesos šaltinio, nes ikona yra išlaisvinta nuo materialios realybės, tai – dvasinė Reginos šventumo erdvė, kurią ji patyrė savo maldos dėka: “Tavo širdyje amžinai ilsėsiuos... o, kad mano siela iš meilės Tau galėtų kaip vaškas prieš saulę sutirpti, ir aš su Tavimi, o mano Viešpatie ir Dieve, susivienyti galėčiau.”

2. Jn 4, 32-34. Ranka ikonos dešiniajame kampe yra Dievo Tėvo ranka; tai Jis yra Motinos Reginos pradėtos veiklos autorius. Ranka išnyra iš skirtingų mėlynų atspalvių apskritimų – nuo žydro iki tamsiai mėlyno. Ši spalva simbolizuoja dangų, dangišką gyvenimą. Paskutinė, tamsiai mėlyna spalva, yra neišmatuojamo, žmogaus protui nepažinaus Dievo simbolis, po truputį apsireiškiantis žmogui, kuris įdėmiai įsiklauso į Jo Žodį. Tai iš Dievo gyvenimo gelmių Reginai suteikta malonė, kad ji pradėtų visiškai Jam pašvęstą gyvenimą, žmogaus protu nesuprantamą ir nesuvokiamą, nes tai iš paties Dievo ateinantis gyvenimas. Dangiškojo Tėvo ranka laimina Reginą, o ji klusnumo dvasioje įsižiūrėjusi į ją. Savo nuolankiu žvilgsniu išreiškia pasiruošimą Dievo Valios vykdymui, taip kaip Jis nori, meldžiant žodžiais: “O mano Viešpatie ir Dieve, padaryk kad manęs nežavėtų joks kitas kūrinys, tik Tu vienas.”

3. Mt 16, 24-25. Dešinėje Reginos rankoje – raudonas kryžius. Ši spalva primena mums Dievo Sūnaus kankinystę ir mirtį, taip pat ir tai, kad tik kryžius ir meilė duoda tikrą gyvenimą. Kryžius nėra tik mirties simbolis, bet – prisikėlimo ir tiesos, liudijantis, kad žmogus mirdamas sau ir savo valiai šioje žemėje, iš tiesų prisikelia ir gyvena Dievuje. Kryžiaus raudonumas taip pat primena Dieviško Sužadėtinio meilę savo sužadėtinei Reginai. Būtent kryžius tampa “degančia meilės strėle, kuri visą pranoksta”. Kryžius palaiko Reginos gyvenimą ir ją veda. Suvokdama tai, ji kelia dėkingumo kupiną žvilgsnį į Tėvą, nes Jis “veda ją karališku kryžiaus keliu – savo Mylimojo Sūnaus pėdomis”. Karališkąjį kelią, kurį perėjo Regina, primena purpuro apsiaustas. Juodumas – mirties simbolis, kryžiaus spindesio dėka, pereinantis į purpurą. Kryžiaus dėka Regina tampa dalyve ir dalyvauja amžinoje karališkoje puotoje. Reginos galva ir pečiai yra pridengti baltu audiniu, simbolizuojančiu jos tyrumą, šventumą ir paprastumą. Gyvendama tiesoje, ji nusipelnė Dievo akivaizdoje būti pripažinta teisi. Kryžius išlaiko Reginą visiškame pasišventime Jėzui per skaistumo įžadą. Kryžius yra dovana Jėzaus – Nukryžiuotos Meilės – ir tampa jos gyvenimo bei šios ikonos centru. Tai ne Regina laiko kryžių, bet kryžius palaiko ją, o Regina pakylėta Sužadėtinio malonės, meldžia: “O saldžiausias Viešpatie Jėzau, išlaikyk mane savo malonėje, kad Tavęs niekuomet neapleisčiau ir nuodėmėmis nenuliūdinčiau”.

4. Jn 14, 26-27. Kairėje rankoje ji laiko per vyskupo Martyno Kromerio (Martin Krömer) asmenį, Motinos Bažnyčios patvirtintą Kongregacijos Regulą. Regina neima jos tiesiai savąja ranka, bet savo ranką pridengia tunikos audeklu. Ji taip daro dėl to, kad Regula talpina savyje klusnumą Šventosios Dvasios įkvėpimams. Tai Dievas yra Regulos davėjas. Regula – tai Evangelijos ir jos skaitymo tęsinys, pilnai gyvenant trimis evangeliniais patarimais. Paauksuota Regula primena tai, kad ji buvo įkvėpta Dievo. Ją apkabindama Regina išreiškia savo palankumą neturtui, nes Regula nustato ir apibrėžia ribas ir gyvenimo būdą: turtingą prieš Dievą ir skurdų prieš pasaulį. Regula yra užantspauduota trimis antspaudais. Ją visuomet reikia skaityti iš naujo. Tai, ką joje atrandame – yra nauja. Nepakanka vieną kartą ją perskaityti ir įsiminti. Būtina ją skaityti per visą savo gyvenimą, per trijų įžadų praktikavimą, nes be vienybės tarp Dievo Žinios ir gyvenimo, ji praranda savo prasmę. Antspaudai primena, kad ne kiekvienas gali ją skaityti, nes pristatomas gyvenimo būdas, skirtas pašauktiesiems ir paties Dievo išrinktiesiems. Keturi stačiakampiai Regulos viršelyje vaizduoja keturis pirmuosius konventus: Braunsberge (Braunsberg), Rioselyje (Rößel), Hailsberge (Heilsberg) ir Vormdite (Wormditt). Taip pat tai primena, kad Reginos misija ir veikla gali būti įgyvendinta pagal Evangeliją keturiuose pasaulio kraštuose. Tik šv. Dvasios malonės dėka Regula padėjo Reginai įgyvendinti maldos žodžius: “Padaryk, kad iš tyros meilės Tau, galėčiau paniekinti save ir visą pasaulį.” Laiminanti Dievo Tėvo ranka, simbolizuojanti kryžių, sužadėtuvių su Dievo Sūnumi vieta ir Regula – vaisius klusnumo šv. Dvasios įkvėpimams – nulemia visą ikonos dinamiką, išsidėstančią į trikampį – Triasmenį Dievą ir ratą į kurį įeina ir Regina. Per klusnumą Tėvui, Sūnui pašvęstas skaistus ir Šventojoje Dvasioje neturtu persmelktas Reginos gyvenimas, įrašytas į paties Dievo gyvenimą. Paskendę Dievuje jos akys kūno atžvilgiu atrodo neproporcingos ir didelės. Lūpos siauros, santūrios, laisvos nuo aistrų, skirtos priimti Eucharistiją ir giedoti garbės himnus: O Dieve, suteik man malonę, kad Tave mylėčiau, garbinčiau ir šlovinčiau per amžius.

5. Ps 139, 1. 7-10. Reginos drabužio rankovė yra tokios pat spalvos kaip ir Dievo ranką gaubianti rankovė. Reginai Dievo įkvėptos ir Jo palaikomos veiklos: mergaičių auklėjimas, ligonių slauga, bažnyčių priežiūra, rūpestis seserimis. Būtent tai ir atsispindi kasdieniniame gyvenime.

Šv. Kotryna leksandrietė

Autorių Kristinos ir Artūro Mažeikų (Lietuva) komentaras:

Ją tapant, buvo atsisakyta ankstesnių vaizdavimo kanonų, siekta iš naujo atrasti, sukurti šventąją Kotryną. Remtasi istorijomis apie ją, o ne vaizdavimo pavyzdžiais. Aristokratė, išmintis, stiprybė, ratas (kentėjimų simbolis) – šie žodžiai pasirinkti kaip geriausiai ją apibūdinantys. Be to, ieškota minimalios raiškos – atsisakyta ryškių spalvų (ne tik dėl mažos patalpos, bet ir dėl santūrumo, sukoncentravimo, sukaupimo, patalpa skirta kunigams ruoštis mišioms, susikaupti), pereita prie ženkliškumo (besimeldžianti Kotryna, oranta, ir ratas, daugiau nieko).

Šventos Kotrynos drabužiai balti su mėlynu apsiaustu. Balta spalva – tai šviesos, taikos, tyrumo, tobulumo ir dvasinio atgimimo spalva. Ji „neslepia kitos spalvos”, todėl simbolizuoja nekaltumą ir teisybę. Mėlyna - tai švaraus dangaus ir jūros spalva, reiškianti ir aukštį, ir gylį. Ji taip pat simbolizuoja dievotumą, nuoširdumą, protingumą, pastovumą, ištikimybę. Mėlyna spalva asocijuojasi ir su karališkąja valdžia ir kilmingumu.

Kristaus pasakyta: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, tepasiima savo kryžių ir teseka manimi. Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras, o kas pražudo gyvybę dėl manęs, tas ją atras.“ Taip ir Kotryna vaizduojama su savo kryžiumi – ratu, jos kančių simboliu, pakėlusi rankas, atsidėjusi maldai, išsižada savęs ir pasiryžta sekti Kristumi iki galo.  

Regina Protmann (Vokietija)