Paprasčiausias ir tiesiausias būdas – užmegzti ryšį su kuo nors, kas gyvena tokiu pašaukimu ir susitikti asmeniniam pokalbiui. Kam nedrąsu tiesiogiai užkalbinti gatvėje, bažnyčioje ar tiesiog pasibelsti į bendruomenės duris, galite susisiekti el. paštu ar paskambindami, o gal net parašydami laišką... būna visaip. Kiekvieno kelio pradžia skirtinga. Kai yra tikras nors, atsiranda ir galimybės. Pats Dievas veda. Reikia tik išdrįsti pradėti, po to viskas dėliojasi savaime. Vienuoliu tampama ne iš karto. Yra tam tikri etapai, padedantys rimtai ir atsakingai pasiruošti tokiam gyvenimo būdui. Paprastai pradžioje tampama ‚kandidatais‘, po to yra etapas, vadinamas ‚postulatu‘ ir pasiruošimo įžadams laikas, vadinamas ‚naujokynu‘. Skirtingose vienuolijose, priklausomai nuo tos vienuolijos tradicijų, tvarkos ir nuo kiekvieno žmogaus brandos, etapai ir jų trukmė gali skirtis. Ačiū už klausimą. Tikiu, kad Viešpats tikrai kviečia žmones į savo Artumą, pasirenka juos, palaiko, ir laimina šiame kelyje. Tad drąsos atsiliepti.
Meluočiau, jei sakyčiau ‚niekada‘. Kai draugės, o vėliau ir studijų kolegės pradėjo kurti šeimas, kai jas ir ne tik jas, mačiau laimingose šeimose ir besilaukiančias... turėjau dar kartą atsakyti sau į klausimus, kuriuos užduodate. Atsakymai automatiškai neateina. Tais momentais reikia gilių maldos akimirkų ir pokalbių su Jėzumi, atvirumo dvasios vadui ir kažkam iš seserų, reikia vidinio įsiklausymo į Dievo ženklus ir grįžimo prie vis to paties, bet kartu kaskart naujo apsisprendimo, naujai ištarto ‚taip‘ šiam pašaukimui. Norą būti mama Viešpats brandina augindamas dvasinės motinystės troškimus ir duodamas realias galimybes tai išgyventi. Savo vaikų taip, neturime, bet turime dvasios sūnų ir dukterų, kuriuos dažnai taip pat reikia išnešioti maldoje, skausme pagimdyti, o po to lydėti toliau per gyvenimą ir džiaugtis juose esančia Dievo malone.
Tai abipusės ištikimybės ir priklausymo ženklas. Įžadų metu gaunamas žiedas (beje, ne visos vienuolijos turi šį ženklą) primena Meilės įsipareigojimą. Sunkiais momentais šis ženklas gali tapti didele paguoda, nes jame telpa daug dvasinių prasmių. Plačiau...
Kaip šeimos moterys būna, kad susižavi ar įsimyli kitą vyrą, taip ir sesuo nuo to neapsaugota. Nesame bejausmiai akmenys, o ir jie, saulei pašvietus, sušyla... Turime įvairias veiklas, kuriose susitinkame žmones ir su jais bendraujame, nesame izoliuotos nuo pasaulio, gyvename pilnavertį suaugusių žmonių gyvenimą, taigi, natūralu, kad atsitinka ir taip, kad kas nors ima ir ‚krenta į akį‘ ar net į širdį. Kartais pavyksta greitai ‚įvertinti situaciją‘ ir atsirinkti tai, kas svarbiausia, o kartais reikia ilgesnio kelio, kurio metu išsigrynina tikrasis ryšys su Dievu, tikrosios vertybės, pasirinkimai, apsisprendimai. Taigi, svarbu ne tai, įsimylime ar ne, daug svarbiau tai, ką kiekvienas darome su savo jausmais ir apsisprendimais bei tarpusavio santykiais.
Užduokite klausimą!