Lietuvos provincija
Lietuvoje šv. Kotrynos Aleksandrietės seserys (kotrynietės) pradėjo kurtis apie 1615 metus. Dar prieš 1640 metus Krakėse buvo įkurta bajoraičių vienuolių bendruomenė su vienuoliškais įžadais, tačiau be klauzūros, o tai Bažnyčioje buvo negirdėta naujovė. Oficialiai kotryniečių vienuolynas Lietuvoje įsteigtas 1645 metais Krakėse, valdant LDK didžiajam kunigaikščiui Vladislovui Vazai. Prie vienuolyno įkūrimo prisidėjo Vilniaus jėzuitai, palaikę glaudžius santykius su kotrynietes globojusiais Braunsbergo jėzuitais. Lietuvoje buvusios vienuolės perėmė Braunsbergo kotryniečių regulą, gyventi pagal ją išmokė iš Braunsbergo trumpam atvykusios kelios kotrynietės vokietės. Kongregacijos istorijoje Lietuvos konventas buvo pirmasis, įkurtas už Ermlando ribų. Žemaičių vyskupo Jurgio Tiškevičiaus rūpesčiu ir lėšomis, seserims buvo pastatyta medinė bažnyčia ir vienuolyno pastatas, dovanota žemės valdų.
160 metų seserys gyveno Lietuvoje ir apaštalavo pagal kotryniečių įkūrėjos Reginos Protmann parašytą regulą. Tačiau 1805 m. vasarį, valdžią Lietuvoje perėmus Rusijos carui Aleksandrui I, seserims kotrynietėms Lietuvoje buvo įvesta griežta klauzūra, kuri panaikino galimybę apaštalauti ir dirbti viešai. 1842 m. joms buvo uždrausta mokyti mergaites, neleista priimti kandidačių. Nuo 1863 m., sudegus bažnyčiai, pamaldos buvo laikomos tik vienuolyno koplyčioje, nutrūko ryšys su centru Braunsberge. Tačiau vienuolynas nebuvo uždarytas ir seserys išgyveno visą carinės priespaudos laikotarpį. Už išlikimą reikia dėkoti Kongregacijos globėjai šv. Kotrynai. Kotryniečių vienuolynas išliko Rusijos carienės Jakaterinos II vardo garbei. Tačiau naujus narius į vienuoliją buvo leista priiminėti tik po Rusijos caro Nikolajaus II manifesto, išleisto 1905 m. spalio 10 d. Caro įpėdinio Aleksejaus gimimo proga, užtarus aukštam valdininkui, o kotrynietėms paskelbus toleranciją imperatoriui, joms leista vėl priimti kandidates ir atidaryti noviciatą (iki Pirmojo pasaulinio karo į vienuolyną buvo priimamos tik bajoraitės). 1904 m. Krakėse buvo likusios 3 vienuolės, bet 1914 m. jau buvo 12 seserų. 1923 m. Krakių kotrynietės vėl susijungė su centru Braunsberge. Tuomet panaikinta griežta klauzūra ir grąžinta lietuvių kalba. Per 30 metų seserų skaičius pasiekė kone 100. Jos buvo linksmos, apylinkėse garsėjo savo gerumu ir universalumu. Krakėse seserys turėjo mergaičių perauklėjimo įstaigą, pradžios mokyklą, vaikų darželį, vidurinėje mokykloje dirbo fizikos, matematikos, užsienio kalbų mokytojomis, garsėjo didžiuliu sodu ir daržais, gydymu žolelėmis...
Laikas bėgo, džiaugsmus keitė rūpesčiai. Prasidėjęs II Pasaulinis karas pakeitė ir seserų gyvenimus. 1945 m. sausio mėn. Lietuvą okupavo SSRS, kuriai vadovavo Josifas Stalinas. 1948 m. visos seserys buvo išvarytos iš konvento, vienuolynas uždarytas. Tai buvo sunkus išbandymas, kuris parodė tikrąją seserų dvasią ir gyvenimo pagal Evangeliją stiprumą.
Sovietmečiu seserys kotrynietės gyveno ir apaštalavo Lietuvoje slaptai: katekizavo vaikus šeimose, kasmet paruošdamos po kelis šimtus Pirmajai Šv. Komunijai ir Sutvirtinimo sakramentui. Jaunimui organizuodavo trijų dienų rekolekcijas, konferencijas, išvykas į įvairias šventoves. Rašomąja mašinėle perrašinėdavo dvasinio turinio knygas, jas platindavo, dirbo prie bažnyčių.
Lietuvoje šiuo metu yra 19 amžinų įžadų seserų, 1 – laikinųjų įžadų. Kotrynietės gyvena Kaune, Panevėžyje, Vilniuje, Ukmergėje, Kupiškyje, Krakėse ir Mažeikiuose. Centriniai ir noviciato namai yra Kaune. Seserys dirba administravimo ir krikščioniško ugdymo srityse, mokyklose, globos namuose; taip pat - pastoracinį darbą su vaikais ir jaunimu, padeda parapijų raštinėse, talkina Bažnyčios liturgijoje.
Palaimintoji Motina Regina, prašome tave, melski už mus, kad mūsų, tavo dukterų gyvenimo pavyzdys padarytų Dievo meilę regimą ir vaisingą, kad pasėtoji sėkla augtų ir brandintų naujus vaisius Dievo Karalystei!
